Eurovizijoje politikos panašiai tiek pat, kiek ir muzikos

Oleh: Kreivarankis
May 31, 2015

Pasibaigus Eurovizijai 2015 vieniems pasidarė gėda dėl sutežusios Europos, kiti išgyveno asmeninę euforiją, leidusią po šios Eurovizijos pabusti geresniame pasaulyje nei jis buvo vakar. Ne tai, kad nemėgčiau šio dainų konkurso, bet niekada jo atidžiai nesekiau. Patiko pvz. Loreen „Euphoria“ ir dar kažkas, nesu priešiškas šiam renginiui, esu abejingas jam. Iš esmės tai frykų ir trolių šou, kuris greičiausiai dėl to ir populiarus.

Niekada nepavyko šio konkurso pažiūrėti nuo pradžios iki galo. Kiek klausiausi šiais metais, tai labiausia patiko estai:


Nežinau kokiais kriterijais vadovaujasi tie, kurie sako, kad eurovizija yra politika. Jeigu pvz. mes nebalsuojame už Ispanijos atlikėją ar tai reiškia, kad mes tokiu būdu palaikome baskų separatizmą? Tai, kad viena šalis nuolat palaiko kitą šalį, yra nebūtinai politika, lygiai taip pat tai gali būti ir nuobodūs stereotipai, tačiau gali būti ir balsai už dainą. Tiesiog dar viena puiki proga sąmokslo teorijoms – iš G-8 išmesta ir ekonominėmis sankcijomis smaugiama Rusija be viso to, dar gavo kontrolinį šūvį iš Lietuvos – 0 balų per Euroviziją.

Bet kuriuo atveju, kasiausi pakaušį skaitydamas politizuotos Eurovizijos šalininkų džiūgavimus Rusijos atlikėjai Polinai Gagarinai užėmus antrą vietą. Gerbiamieji, tai neparodo, kad Europos balsuotojai, siekdami parodyti paramą Ukrainai,  neleido Rusijos atstovei tapti pirmai. Jeigu Eurovizija būtų politika, tai Rusijai apskritai turėtų būti neleista joje dalyvauti. O tuo pačių ir Turkijai, kol nepripažins armėnų genocido ir Graikijai, kadangi jinai to negali sau leisti finansiškai, nors pati to ir nežino.

O kiek apie Eurovozijos politizavimą kalbėtumėme mes patys, jei mūsų vandens pripiltais balionais muzikalumo bombas sprogdinantys muzikantai laimėtų aukštas vietas? Beveik neabejoju, kad jeigu Lietuvos atlikėjai šiemet būtų užėmę pvz. trečią vietą, tai visi Lietuvoje būtų nusprendę, kad pirmą kartą savo istorijoje Eurovizijos konkurse mes užėmėm prizinę vietą, iškovodami bronzos medalį. Lietuvai laimėjus pirmą vietą, tos dainos priedainis ko gero būtų įrašytas Lietuvos himną, iškart po „vardan tos, Lietuvos, vienybė težydi“.

Komisijos narys Lauras Lučiūnas sprendimą neduoti Rusijai nė vieno paaiškino taip: pirma, jis pats esąs daugiau alternatyvios muzikos gerbėjas, antra, jam labiau patinkančios dainos, kurios yra dainuojamos, o ne vaidinamos, ir trečia, kaip komisijos narys jis turi teisę būti subjektyvus neprivaląs dėl savo sprendimo kam nors teisintis.

Atsakymas, kaip atsakymas. Nei labai geras, nei blogas, tačiau jokios politikos aš jame neišgirdau. Reikia suprasti, kad jeigu Polina Gagarina būtų dainavusi (o ne vaidinusi) labiau alternatyvios pakraipos dainą, balsų iš Lauro Lučiūno ji būtų sulaukusi. Šiais metais turėtų baigtis tarptautinių ekspertų tyrimas dėl pernai virš Donbaso numušto Malaizijos boingo ir paskelbti jo rezultatai. Taigi, jeigu Rusija nori daugiau Lietuvos muzikos profesionalų balsų, tai Eurovizijoje 2016, kai jos atlikėja(s) dainuodamas svajos apie skirtingose planetos vietose pakylantį ir saugiai nusileidžiantį milijoną boingų, tame kūrinyje bent jau turėtų būti daugiau alternatyvios muzikos akordų.

Pabandžius paviršutiniškai Ukrainos įvykių kontekste apžvelgti Eurovizijos dainų konkurso sąsajas su politika, vaizdas susidaro daugmaž toksai.

2004 m. Ukrainos atstovė Ruslana su daina „Wild dances“ laimėjo Euroviziją, o 2004 m. lapkritį Ukrainoje prasidėjo Oranžinė revoliucija.


2007 metais Eurovizijos finale Verka Serdučka dainavo „Lasha Tumbai“, nors visa rusakalbė auditorija išgirdo „Russia Goodbye!”. Po metų Rusija įsiverš į Gruziją ir šiandien daugelis analikų tai vertina kaip agresijos prieš Ukrainą repeticiją.


2014 metų kovo mėnesį Rusija nusispjovė į tarptautinės teisės normas ir aneksavo Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį, tuo pačiu prasidėjo koloradinių separatistų provokacijos ne tik Donecke ir Luganske, bet ir Odesoje, Charkove bei kituose pietryčių Ukrainos miestuose. 2014 m. gegužės mėnesį vykusiame Eurovizijos konkurse Rusijos atstovės dainavo:

Living on the edge
Closer to the crime
Cross the line a step at a time.

Now maybe there‘s a place
Maybe there‘s a time
Maybe there‘s a day you‘ll be mine

 


Už šią dainą Ukraina finale Rusijai skyrė tik 4 balus – nežinau kodėl tiek mažai, gal ukrainiečiams nepatiko rusų choreografija.

Kokias išvadas iš to mes galime padaryti? Seksas kažkuo siejasi su meile, meilė kažkuo siejasi su žmogum, žmogus kažkuo siejasi su bendruomene, bendruomenė kažkuo siejasi su valstybe, valstybė kažkuo siejasi su politika, politika kažkuo siejasi su eurovizija, o eurovizija kažkuo siejasi su homoseksualizmu ir muzika.

 

Tags: , , , ,

Category: Muzika, Netoli politikos, Uncategorized | RSS 2.0 | Give a Comment | trackback

One Comments

  • skirmantas

    Taigi. Viskas su viskuo susiję. Galbūt kas nors specialiai įpina politinius multidiskursus į Eurovizinį pasirodymą, o gal tai gaunasi natūraliai, bet atgalinis ryšys visada turi būti.

    Ukrainos įvykių sūkuryje dar sugalvojau kaip tai veikia: http://www.skirmantas-tumelis.lt/2014/07/04/veidrodine-kremliaus-rezimo-propaganda/

Leave a Reply