M. Juškausko parodos

Oleh: Pseudohistorian
July 25, 2015

Ši, 1015 m. vasara yra ypač darbinga Lietuvos praeities žvalgui ir policijos gerintojui Milvydui Juškauskui.
Matyt, užkniso jį kabinėtis prie pareigunų ir lakstyti po teismus (kuriuose ne velnio vistiek nelaimėdavo) ir jis ėmėsi našesnės (?) veiklos- ėmė rengti parodas.
Pirmas bandymas pernai Marijampolėje, Prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, matomai buvo visai vykęs, tai šią vasarą praeities įrodymų tyrinėtojas šturmu ima sostinę.
Kai dėl Marijampolės, tai iš ten nieko kito tikėtis ir nereikia. Mieste kuriame darbuojasi šauniausias savivaldybės vyriausiasis paminklotvarkininkas ir kuriame pastatytas paminkas Juozui Šeimui kitaip būti ir negali.

Taip, tai tikra

Tebūna pagarsinti ir mecenatų vardai

 

 

 

 

 

 

 

 

Tačiau, kaip jam sekasi Vilniuje?

Paroda

Visai neblogai, tiesa pasakius. Pirmiausia ekspozicija buvo pademonstruota Seimo rūmuose, kadangi M. Juškauskas surado bendramintį tarp parlamentarų- Darbo partijos narį Gediminą Jakavonį.

Maecenatum caritas qui nos protegunt

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ir jau sekančią dieną po ekspozicijos Seime uždarymo paroda persikėlė į Vilniaus miesto savivaldybę.

mj1

Kodėl, kaip ir su kieno protekcija- neradau. Išvis- be Milvydo Juškausko paskelbimo- niekur nieko apie šį renginį neradau.
Na, bet nepasididžiavau, nuėjau. Pasikultūrinau, tsakant.

Patekti ten nesunku- tereikia nueiti į savivaldybės administracijos pastatą Konstitucijos prospekte ir užlipti laiptais. Parodos stendai matomi jau iš pirmo aukšto ir juos galima ramiai apžiurėti. Niekas jums ten netrukdys ir neblaškys, nes niekam ta paroda neįdomi- palyginus su pirmo aukšto šurmulių tai tikra tylos ir ramybės oazė. Pro šalį skubantiems kostiumuotiems savivaldybės klerkams įrodomąją vertę ir prasmę turinti unikali kolekcija neįdomi. Jų dėmesį patraukė tik vienišas anoniminis blogeris, apžiūrinėjantis kiekvieną stendą. Vienas biurokratas netgi minutei pasuko iš kelio, pažiūrėjo į manę, po to į ekspoziciją- gal iš ties ten kažkas įdomaus? Įsitikinęs, kad visgi ne, dar kartą pažiūrėjo į manę ir nuėjo savo keliais, nusprendęs kad visokių durnių yra.
Vienintelis parodos įrengimo trūkumas- man asmeniškai- yra prastokas apšvietimas. Mano senstelėjusio telefono kamera pusiau priblandoje nepajėgė pagaminti net pusėtinų nuotraukų.
Tačiau kadangi nemaža dalis ekspozicijos demonstruojama M. Juškausko video klipe, tai nuostolis ne iš didžiųjų.

Ekspozicija

Eksponatu pateikimas prasčiausias koks tik gali būti. Jei su savimi neatsivedei numizmatikos ir kartografijos ekspertų, tai vilties suprasti į ką žiūri nėra. Virš keliu stendų yra trumpi, keliu eilučių komentarai, tačiau jie prarašyti milvydauskalbe- žodžiai lietuviški, sakiniai- kažin. Net ir prasikasus per- švelniai tariant- originalia M. Juškausko sakinių darybą, paaiškėja ne daug kas. Tarkim komentaras prie romėniškų monetų painformuoja tik tiek, kad prieš kelis metus M. Juškauskas gavo pirkti retų Komodo monetų.
Šalia to, prie kiekvieno eksponato yra spaudas „Vaizdas [ranka įrašyti metai] m. datuoto daikto, esančio pas Milvydą Juškauską“. Ant žemėlapių reprodukcijų, kai kurie pavadinimai yra pabraukti, o prie monetų šen-ten papaišyta strėlyčių. Visa kita palikta aiškintis pačiam lankytojui. Švieskites, brangus vilniečiai.
Grubiai šnekant, eksponatų yra dvi grupės: monetos ir žemėlapiai. Pastarųjų mažiau, pasiūla- eklektiška, bile kas nuo XVI a. iki pat XX a. (vėliausas žemėlapis datuotas 1921 m.). Tarp žymesnių mačiau reprodukciją iš Tabula Peutingeriana, be abėjo yra ten Ptolemėjaus „Geografijos“ (nepasakysiu kurio leidimo) puslapis ir netgi Hartmano Šedelio (Hartmann Shedel) „Pasaulio kronikos“ puslapis (nors negarantuoju, gali būt ten ir kitas veikalas).
Monetų yra gausiau, jas galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes:

- romėniškos, su Sarmatijos paminėjimu. M. Juškausko problemas su romėniškomis monetomis jau esu aptarinėjęs ir čia daugiau nebesiplėsiu;

- monetos su Lituus (kuri M. Juškauskas vadina Litus). Lituus yra tokia lazda lenktu galu, kuri Romoje buvo auguro pareigybės ženklas. Žodžiu, tokia antikinė krivūlė. Galimas daiktas, kad iš Lituus atsirado vyskupo pastoralas (liturginė lazda). Kadangi pavadinimas turi šiokio tokio su Lietuva, nemaža dalis ekspozicijos skirta monetoms kuriose yra Lituus arba pastoralas- pradedant Cezario auksiniu (aureus), baigiant XX a. proginėmis monetomis;

-Palemono monetos. Kadangi Lietuvos metraščio autoriai Lietuvos valdovus kildino iš Romos, tai ir nenuostabu, kad ir kelis vardus pasiskolino iš antikinės istorijos. Graikiškas vardas Πολέμων nėra labai dažnas, bet visgi žinomi keli filosfai (vienas iš jų netgi vadovavo Platono akademijai), Aleksandro Makedoniečio bendražygis ir keli I a. Romos statytiniai Ponte ir Kilikijoje. Būtent šitie Polemonai- Polemonas Pitodoras ir jo sūnus Markas Antonijus Polemonas Pitodoras kaldino savo monetas, kurios M. Juškauskui įrodo kažką labai svarbaus.

- monetos su gyvatėmis. M. Juškauskas yra girdėjęs pasaką apie Eglę, Žalčio žmoną, taigi kiekviena moneta su gyvatėmis yra Eglės reikšmės įrodymas. Netgi Fidžio 200 $ skirti Pasaulio gamtos fondo jubiliejui.

Šiaip jau paroda gal ir būtų buvusi įdomi, jeigu būtų bent minimalus aprašymai- pavyzdžiui dar neteko manyti monetos vaizduojančios gyvačiu traukiama vežimą.

Laikraštis

Kadangi paroda iškėlė daugiau klausimų nei atsakymų (ką tokio šokiruojančio ir atskleidžiančio apie Lietuvos istoriją aš ten turėjau pamatyti?), teko kreiptis pagalbos į M. Juškausko viešųjų ryšių departamentą. Kitaip tariant, nusipirkau „Karštą komentarą“, juolab pats parodos organizatorius kviečia įsigyti ir išradingai panaudoti.

verkia4

71 eurocentas į balą

Trys pilni puslapiai skirti M. Juškauskaui atsakyti į savo paties suformuluotus klausimus:

Kokia burbuliukų ant policijos komisarų kepurių kilmė ir vaizduojamoji prasmė?
Šitą dalyką galėčiau pasakyti, bet nenoriu nes pati policija tuo visiškai nesidomi.
Pasakysiu tik, kad dvigubus burbuliukus nufotografavau ir Romoje ant etruskų karaliaus sosto. Ju yra ir ant Kernavėje rastų daigtų, ir Izraelyje, ir Didžiojoje Britanijoje, ir pas vikingus ir kitur.

Aplamai, iš tų trijų puslapių supratau tik du dalykus: M. Juškauskas vis dar myli A. Fomenko ir labai mėgsta kartoti „pagal daugybę įrodinėjimo priemonių ir tyrėjų išvadas…
Dar ten yra nuotrauka kaip M. Juškauskas su flomiku makliavoja ant žemėlapio reprodukcijos.

Pabaigai

Taigi, kaip ir buvo galima nuspėti, nieko gero toje parodoje nėra. Jeigu ką, tai šiuo metu „Kunskameroje“ (Ligoninės g. 4) veikia daug geresnė žemėlapių paroda. Irgi nemokama.

O šiaip telieka vienas klausimas- kaipgi paroda atsidurė savivaldybėje? Negi galingos G. Jakavonio lobizmo rankos dėka?

Tags: , , ,

Category: Uncategorized | RSS 2.0 | Give a Comment | trackback

5 Comments

  • Tai štai ką jis ten su tais dratukais veikė!

    https://flic.kr/p/vYPmrS

    • Pseudohistorian

      Ir jo ištikimoji aide-de-camp šalia.
      Tik dabar pastebėjau- kedai prie kostiuminių kelnių ir baltų marškinių.

  • Alfredas

    Suprantu kad Milvydas su Fiji moneta siek tiek perlenke, bet neigti yra daug lengiau nei irodineti ir rinkti irodymus ar medziaga. Tai sio straipsnio autoriau noreciau paklausti o kaip jis isaiskina visu zemelapiu pavadinimus, kaip aiskinti Sarmatia pavadinima nors jis buvo slepiamas visais laikais (as nemaciau Rusiskuose zemelapiose ar knyguose). Be abejones yra lengva neigti ir kvailinti, bet ka pats autorius yra padares, atrades ar irodes?

    • Pseudohistorian

      Aš nemačiau, vadinasi visais laikais buvo slepiama. Geležinė logika.
      “Sarmatia” žemėlapiuose yra dėl Plinijaus- kadangi antikiniai šaltiniai visada buvo didelis autoritetas, tai dar ir XVI a. visa rytų Europa buvo vadinama Sarmatija.
      O kai Dlugošas dar sugalvojo, kad lenkų bajorai kilę iš sarmatų https://pl.wikipedia.org/wiki/Sarmatyzm

      Trumpai tariant- jokiems įrodinėjimas medžiagos rinkti čia nereikia, užtektu tik MJ galvą pasigydyti

  • Jonas

    jagailos dviguba kryziu anas irgi paeme is galvos aiskindamas kad tai kelio nuorodos atitikmuo, bet jogaila pereme si kryziu is savo pacios Jadvygos d’Anjou gimines, sis kryzius dar vadinamas lotringijos, d’Anjou gimine ji pati paeme is sv. Stepono vengru karaliaus, kuris savo ruoztu priemes krikscionybe pereme si patriarcho kryziu is Bizantijos.

Leave a Reply