Metų pabaigos darbai

By: Baltasis Vaiduoklis

Metų pabaigoje visada atsiranda darbų, kuriuos, kažkodėl reikia nukulti kiek įmanoma greičiau. Skaičiuojant laiką ir žvelgiant į kalendorių, supranti, jog iki metų pabaigos liko apytikriai mėnuo. Ir tuomet pradedi galvoti, kurie darbai yra prioritetiniai, kurie gali palaukti, kurias skolas bus galima atiduoti iki Kalėdų, o ką teks apsimokėti ir vėliau. Padėti, kuri tik dalinai atrodo esanti be išeities. Tačiau visada pavyksta laiką sudėlioti taip, jog pavyktų išgyventi, o kartais net ir įkvėpti gryno, šiek tiek atmiešto degančio tabako lapo, oro. ...

Rokiruotės prie Baltijos (III): paskutinis ancien régime mūšis

By: Pseudohistorian

Tam, kad suprasti kas vyko Pabaltijyje 1919 metais, teks padaryti dar viena posūkį šalin nuo mūsų generolo ir pasižiūrėti kas ten darėsi iki jam atvykstant. [caption id="" align="alignright" width="376"] Užkariautojai apžiurinėją "lenkų karalystės perlą"[/caption] 1915 metais, atrėmę rusų prasiveržimą į Rytprusius, vokiečiai perėjo į puolimą, kuris baigėsi atsirėmus į Dauguvą. Vokiečiai užėmė Lietuvą, Lenkiją ir Kuršą, o rusai tebelaikė rytini Austrijos Galicijos kampą. Nepaisant abipusiu pastangų, tokia situacija ir liko iki pat 1918 m. 1917 m. valdžią užgrobė bolševikai ir pirmasis jų užsienio ...

Gabrielius Landsbergis – Jėzaus amžius, Reagano šypsena ir kiti dalykai

By: Kreivarankis

Gabrielius Landsbergis šiuo metu atsidūrė tikrai sudėtingoje situacijoje. Pagalvokit patys – visų pirma žmona, kalbanti su tokia įtaiga, kad norisi užsidėti pampersus, išgerti stiklinę šilto pieno ir įsikandus čiulptuką gulti porai valandų pietų miego. Antra, keturi vaikai. Trečia, darbas Europarlamente, kuris anot gausaus žemesnes nei vidutines pajamas gaunančio plebso folkloro yra ne tiek darbas, kiek atlyginimas, bet kadangi aš iš paskutiniųjų stengiuosi savęs aniems nepriskirti, tai siūlau laikyti, kad visgi tai daugiau yra darbas. Ir ketvirta, artėjanti labai reali tapimo krikdemų partijos pirmininku galimybė, kur jo užduotis būtų išjudinti šį ant seklumos užplaukusį laivą 2016 metų Seimo rinkimuose. Kubilius skelbė proveržio politiką Lietuvai, jam teks kur kas sunkesnis uždavinys – įvykdyti proveržio politiką krikdemų partijoje. Nei daugiau, nei mažiau. Net nežinau ką daryčiau jo vietoje. Ko gero pradžiai pabėgčiau nuo visko – rašyčiausi į savanorius, nuo rugsėjo pradėčiau tarnybą šauktinių kariuomenėje, ...

Šalmai ir liepsnos

By: Pseudohistorian

Truputi pažaidžiaus su moderniomis techonologijomis.  Blynas toks... pusiau. Pradėjau nuo "Sostų karų" nes nors ir neistorinis, bet ginkluotė/kovos scenos stato į kampą daugumą. P.S.Taip, žinau, kad Rohirrim, o ne Rorihim. Man gėda. [youtube id="weLoBUp3gWs"] To be continued....

Dviguba pilietybė – išėjusiems durys užtrenktos (II)

By: Kreivarankis

Visai nedaug laiko praėjo nuo mini-skandalo kai JAV pilietybę priėmęs ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas pasiūlė mūsų biurokratams pabučiuoti į užpakalį, tuo netgi iššaukdamas eksprezidento V. Adamkaus nepasitenkinimą, nes juk negalima taip – užpakalio bučiavimas su biurokratine tarnyba nesuderinamas. Galima įvairiai vertinti Ž. Ilgausko nuopelnus Lietuvai. Tenka tik paspėlioti kiek šansų jis būtų turėjęs tapti tuo, kuo tapo, jei būtų gimęs ne Lietuvoje (ir būtent Kaune), o pvz. kokioje Moldavijoje, Bulgarijoje, Estijoje ar Airijoje. Ž. Ilgauskas savo gyvenime viską pasiekė savo  darbu ir talentu, tačiau Kaunas tikrai nėra pati paskutinė vieta pasaulyje, kurioje peraugęs paauglys galėtų realizuoti savo kaip krepšininko potencialą. Ko gero pagrindiniu Ž. Ilgausko nuopelnu Lietuvai yra priskiriamas „Lietuvos vardo garsinimas“. Mane patį beveik kiekvieną kartą išgirdus apie tai, kad kažkas yra šaunuolis, nes garsina Lietuvos vardą užsienyje, nupurto prisiminimai apie Pupų Dėdės žygdarbius. https://www.youtube.com/watch?v=ADMHbbwYxgo Galima nemėgti Ž. ...

Referendumininkai dėl žemės nepardavimo, atsiliepkit.

By: Kreivarankis

Bet vistiek įdomiai. Aš prisimena dar kas nors "Žemės referendumą"? Jau greit bus metai, kai panaikintas draudimas užsieniečiams įsigyti žemę savo nuosavybėn Lietuvos Respublikos teritorijoje. Visi juk prisimenam koks buvo kilęs šaršalas. Įstrigo ir Pranciškaus Šliužo žodžiai apie tai, kas bus nuo to momento kai draudimas nustos galiojęs – "notarai dirbs visą naktį", sakė ans. Suprask, vos tik laikrodžiai išmuš vidurnaktį, tuo paskelbdami naujos dienos pradžią, visas notarų kontoras užpuls interesantai, kurie Lietuvos Respublikos piliečiams priklausančius žemės sklypus už pusgrašius perrašinės užsiueniečiams. O va taip ir atsikels ryte daugelis nors ir savo lovoj, bet ne ant savos žemės stovinčioj. Buvo iš esmės trys pozicijos - parduoti, neparduoti, parduoti bet "sudėti saugiklius" (pastaroji su daugybe galimų variantų). Kiek man susidarė įspūdis, tai internetuose iš man žinomų protingų personažų tik vienas pasisakė aiškiai prieš. Galėjo būti ir daugiau, bet neįsidėmėjau. "Saugiklių" grupė buvo ...

Istorija apie tai koks, visgi slidus tipas buvo Heideggeris

By: Kreivarankis

Martinas Heideggeris mąstė žodžiais. Jo filosofija vis grįždavo prie Būties ir esinio apmąstymo. “Būtis” vokiškai reiškia “Sein”, o “esinys” – “Seiende”. Plika akimi matyti, kad vokiškame variante raidžių konfigūracijos šiuose žodžiuose yra daug panašesnės. Tada, siekdami išgauti analogišką panašumą lietuvių kalboje, vokišką žodį “Seiende” galime versti kaip "buvinys". Taigi būtis yra. Ir buvinys yra. Tačiau vokiškai žodžio "būti" tariamoji nuosaka yra "sein" t.y. lygiai taip pat kaip žodis “Sein”, tik iš mažosios raidės. Sein, Seiende, sein. Būtis, buvinys, būti. Jo knyga vadinasi "Būtis ir laikas", "Sein und Zeit". Lietuviškai tartume zain und cait ("S" kaip "Z", "Z" kaip "C", o "ei", kaip "ai"). Turėtų gautis kažkaip aštriai, lyg peiliu pjautume – Sain und Cait. Ir šiuo atveju, jeigu Heideggeris daro prielaidą, kad būtis ir yra laikas, tai vertėjas iš vokiečių kalbos lyg ir turėtų atsižvelgti į šį dviejų žodžių sąskambį. O ...

VDU, KTU ir VU mokslininkai nustatė – Kreivarankis yra radikalas

By: Kreivarankis

Šlovė užklupo netikėtai. Pasirodo yra sudaryta kažkokia tai mokslininkų grupė, vykdanti projektą „Mokslo pievą“, kuris jų pačių yra įvardijamas kaip „laboratorija kurioje tarpdisciplininės studentų grupės kartu su patyrusiais mokslininkais atlieka mokslinius tyrimus, atnešiančius realią naudą visuomenei“. Tai va štai ši progresyvioji grupė, sudaryta iš Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų, vadovaujama Tomo Krilavičiaus, Vaido Morkevičiaus (nugi dėkui Vaidai...) ir Justinos Mandravickaitės išaiškino radikalia politinės valdžios kritika pasižyminčių tinklapių socialinį tinklą, kurio viena sudedamųjų dalių pasirodo yra ir mano kukli persona, specifinėse interneto erdvėse žinoma Kreivarankio pseudonimu. Štai ir visas tų niekadėjų sąrašas. Mano kuklus tinklaraštis čia įterptas tarp tokių šizonalizės grandų kaip bukimevieningi.lt. johnsonas.wordpress.com, puteikis.lt, netiesa.lt, ltnacionalistas.wordpress.com, visuomenedotcom.wordpress.com ir kitų į juos panašių (pasikartosiu – blet, Vaidai, nuoširdus tau ačiū). Savo laiku aš pats VDU Politikos mokslo ir diplomatijos institute apsigyniau magisterį iš ekstremistinių partijų ideologijos, vėliau ši tematika ...

Kodėl mes dirbame Sausio 13?

By: Kreivarankis

Kiekvienais metais artėjant sausio 13 d. aš vis dar sugebu nustebti, kad ši diena yra darbo diena. Kiekvienais metais aš pasitikrinu kalendorių ir jis patvirtina, kad niekur nesidėsi – rytoj reiks dirbti. Ir kas kartą apima tas kažkoks keistas jausmas, nebūdingas „šventinės“ ar „nedarbo“ dienos išvakarėms, toks keistumas lyg reikėtų padaryti kažką, tačiau nežinia ką ir ko gero dėl to rytoj tiesiog bus dar viena eilinė darbo diena. Tai tikrai atrodo keista, kadangi Sausio 13 d. yra svarbiausia šiuolaikinės Lietuvos Respublikos istorinė data ir jokia kita jai savo svarba neprilygsta. Pažvelgus į „nedarbo dienų“ sąrašą nemaloniai keistas jausmas sustiprėja dar labiau. Visas 13 nedarbo dienų galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmąją sudarytų įvairios Lietuvos istorinės datos, antrąją – mūsų pasaulietinės valstybės katalikiškos šventės. Dar yra pora datų, kurios nepatenka nei prie vienų, nei prie kitų – Tarptautinė darbininkų diena ir Naujieji ...