Metų pabaigos darbai

By: Baltasis Vaiduoklis

Metų pabaigoje visada atsiranda darbų, kuriuos, kažkodėl reikia nukulti kiek įmanoma greičiau. Skaičiuojant laiką ir žvelgiant į kalendorių, supranti, jog iki metų pabaigos liko apytikriai mėnuo. Ir tuomet pradedi galvoti, kurie darbai yra prioritetiniai, kurie gali palaukti, kurias skolas bus galima atiduoti iki Kalėdų, o ką teks apsimokėti ir vėliau. Padėti, kuri tik dalinai atrodo esanti be išeities. Tačiau visada pavyksta laiką sudėlioti taip, jog pavyktų išgyventi, o kartais net ir įkvėpti gryno, šiek tiek atmiešto degančio tabako lapo, oro. ...

Rokiruotės prie Baltijos (III): paskutinis ancien régime mūšis

By: Pseudohistorian

Tam, kad suprasti kas vyko Pabaltijyje 1919 metais, teks padaryti dar viena posūkį šalin nuo mūsų generolo ir pasižiūrėti kas ten darėsi iki jam atvykstant. [caption id="" align="alignright" width="376"] Užkariautojai apžiurinėją "lenkų karalystės perlą"[/caption] 1915 metais, atrėmę rusų prasiveržimą į Rytprusius, vokiečiai perėjo į puolimą, kuris baigėsi atsirėmus į Dauguvą. Vokiečiai užėmė Lietuvą, Lenkiją ir Kuršą, o rusai tebelaikė rytini Austrijos Galicijos kampą. Nepaisant abipusiu pastangų, tokia situacija ir liko iki pat 1918 m. 1917 m. valdžią užgrobė bolševikai ir pirmasis jų užsienio ...

Dviguba pilietybė – išėjusiems durys užtrenktos (II)

By: Kreivarankis

Visai nedaug laiko praėjo nuo mini-skandalo kai JAV pilietybę priėmęs ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas pasiūlė mūsų biurokratams pabučiuoti į užpakalį, tuo netgi iššaukdamas eksprezidento V. Adamkaus nepasitenkinimą, nes juk negalima taip – užpakalio bučiavimas su biurokratine tarnyba nesuderinamas. Galima įvairiai vertinti Ž. Ilgausko nuopelnus Lietuvai. Tenka tik paspėlioti kiek šansų jis būtų turėjęs tapti tuo, kuo tapo, jei būtų gimęs ne Lietuvoje (ir būtent Kaune), o pvz. kokioje Moldavijoje, Bulgarijoje, Estijoje ar Airijoje. Ž. Ilgauskas savo gyvenime viską pasiekė savo  darbu ir talentu, tačiau Kaunas tikrai nėra pati paskutinė vieta pasaulyje, kurioje peraugęs paauglys galėtų realizuoti savo kaip krepšininko potencialą. Ko gero pagrindiniu Ž. Ilgausko nuopelnu Lietuvai yra priskiriamas „Lietuvos vardo garsinimas“. Mane patį beveik kiekvieną kartą išgirdus apie tai, kad kažkas yra šaunuolis, nes garsina Lietuvos vardą užsienyje, nupurto prisiminimai apie Pupų Dėdės žygdarbius. https://www.youtube.com/watch?v=ADMHbbwYxgo Galima nemėgti Ž. ...

Referendumininkai dėl žemės nepardavimo, atsiliepkit.

By: Kreivarankis

Bet vistiek įdomiai. Aš prisimena dar kas nors "Žemės referendumą"? Jau greit bus metai, kai panaikintas draudimas užsieniečiams įsigyti žemę savo nuosavybėn Lietuvos Respublikos teritorijoje. Visi juk prisimenam koks buvo kilęs šaršalas. Įstrigo ir Pranciškaus Šliužo žodžiai apie tai, kas bus nuo to momento kai draudimas nustos galiojęs – "notarai dirbs visą naktį", sakė ans. Suprask, vos tik laikrodžiai išmuš vidurnaktį, tuo paskelbdami naujos dienos pradžią, visas notarų kontoras užpuls interesantai, kurie Lietuvos Respublikos piliečiams priklausančius žemės sklypus už pusgrašius perrašinės užsiueniečiams. O va taip ir atsikels ryte daugelis nors ir savo lovoj, bet ne ant savos žemės stovinčioj. Buvo iš esmės trys pozicijos - parduoti, neparduoti, parduoti bet "sudėti saugiklius" (pastaroji su daugybe galimų variantų). Kiek man susidarė įspūdis, tai internetuose iš man žinomų protingų personažų tik vienas pasisakė aiškiai prieš. Galėjo būti ir daugiau, bet neįsidėmėjau. "Saugiklių" grupė buvo ...

Istorija apie tai koks, visgi slidus tipas buvo Heideggeris

By: Kreivarankis

Martinas Heideggeris mąstė žodžiais. Jo filosofija vis grįždavo prie Būties ir esinio apmąstymo. “Būtis” vokiškai reiškia “Sein”, o “esinys” – “Seiende”. Plika akimi matyti, kad vokiškame variante raidžių konfigūracijos šiuose žodžiuose yra daug panašesnės. Tada, siekdami išgauti analogišką panašumą lietuvių kalboje, vokišką žodį “Seiende” galime versti kaip "buvinys". Taigi būtis yra. Ir buvinys yra. Tačiau vokiškai žodžio "būti" tariamoji nuosaka yra "sein" t.y. lygiai taip pat kaip žodis “Sein”, tik iš mažosios raidės. Sein, Seiende, sein. Būtis, buvinys, būti. Jo knyga vadinasi "Būtis ir laikas", "Sein und Zeit". Lietuviškai tartume zain und cait ("S" kaip "Z", "Z" kaip "C", o "ei", kaip "ai"). Turėtų gautis kažkaip aštriai, lyg peiliu pjautume – Sain und Cait. Ir šiuo atveju, jeigu Heideggeris daro prielaidą, kad būtis ir yra laikas, tai vertėjas iš vokiečių kalbos lyg ir turėtų atsižvelgti į šį dviejų žodžių sąskambį. O ...

VDU, KTU ir VU mokslininkai nustatė – Kreivarankis yra radikalas

By: Kreivarankis

Šlovė užklupo netikėtai. Pasirodo yra sudaryta kažkokia tai mokslininkų grupė, vykdanti projektą „Mokslo pievą“, kuris jų pačių yra įvardijamas kaip „laboratorija kurioje tarpdisciplininės studentų grupės kartu su patyrusiais mokslininkais atlieka mokslinius tyrimus, atnešiančius realią naudą visuomenei“. Tai va štai ši progresyvioji grupė, sudaryta iš Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų, vadovaujama Tomo Krilavičiaus, Vaido Morkevičiaus (nugi dėkui Vaidai...) ir Justinos Mandravickaitės išaiškino radikalia politinės valdžios kritika pasižyminčių tinklapių socialinį tinklą, kurio viena sudedamųjų dalių pasirodo yra ir mano kukli persona, specifinėse interneto erdvėse žinoma Kreivarankio pseudonimu. Štai ir visas tų niekadėjų sąrašas. Mano kuklus tinklaraštis čia įterptas tarp tokių šizonalizės grandų kaip bukimevieningi.lt. johnsonas.wordpress.com, puteikis.lt, netiesa.lt, ltnacionalistas.wordpress.com, visuomenedotcom.wordpress.com ir kitų į juos panašių (pasikartosiu – blet, Vaidai, nuoširdus tau ačiū). Savo laiku aš pats VDU Politikos mokslo ir diplomatijos institute apsigyniau magisterį iš ekstremistinių partijų ideologijos, vėliau ši tematika ...

Kodėl mes dirbame Sausio 13?

By: Kreivarankis

Kiekvienais metais artėjant sausio 13 d. aš vis dar sugebu nustebti, kad ši diena yra darbo diena. Kiekvienais metais aš pasitikrinu kalendorių ir jis patvirtina, kad niekur nesidėsi – rytoj reiks dirbti. Ir kas kartą apima tas kažkoks keistas jausmas, nebūdingas „šventinės“ ar „nedarbo“ dienos išvakarėms, toks keistumas lyg reikėtų padaryti kažką, tačiau nežinia ką ir ko gero dėl to rytoj tiesiog bus dar viena eilinė darbo diena. Tai tikrai atrodo keista, kadangi Sausio 13 d. yra svarbiausia šiuolaikinės Lietuvos Respublikos istorinė data ir jokia kita jai savo svarba neprilygsta. Pažvelgus į „nedarbo dienų“ sąrašą nemaloniai keistas jausmas sustiprėja dar labiau. Visas 13 nedarbo dienų galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmąją sudarytų įvairios Lietuvos istorinės datos, antrąją – mūsų pasaulietinės valstybės katalikiškos šventės. Dar yra pora datų, kurios nepatenka nei prie vienų, nei prie kitų – Tarptautinė darbininkų diena ir Naujieji ...

Lietuvos Respublikos pilietybė – išėjusiems durys užtrenktos (I)

By: Kreivarankis

Nors pats dvigubos pilietybės klausimas yra aktualus jau seniai, tačiau iš naujo garuojantys dumbliai pakilo, sakyčiau, susidarius tipinei situacijai. Žymus Lietuvos krepšininkas Ž. Ilgauskas gavo JAV pilietybę ir, atitinkamai, remiantis LR Pilietybės įstatymo 26 straipsniu, neteko turėtos LR pilietybės. Vėl vieni pradėjo krapštytis pakaušius, kiti bambėti į internetą, o mūsų Prezidentė – veikti. O tipinėje situacijoje tipiniai politikai veikia tipiškai. Šiuo atveju tai pasireiškė siekiu esamame teisiniame reguliavime padaryti išimtį, kuri būtų specialiai pritaikyta konkrečiam asmeniui, galinčiam sukelti politinius reitingus plaunančias bangas. Tokiu būdu Seimui Prezidentės 2014-11-04 dekretu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo kašiorui Ilgauskui“ buvo pateiktos Pilietybės įstatymo pataisos, kurios turėjo kažkaip išspręsti susidariusią situaciją, kai I. Tobias yra vertesnė turėti dvigubą pilietybę negu Ž. Ilgauskas. Pilietybės įstatymo pataisos parengtos motyvuojant, kad šiame įstatyme „nėra nustatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris įgijo kitos ...

Filmai. Pompėja (2014). Kai siužetą gelbėja katastrofa.

By: Kreivarankis

SPOILER ALERT! Dėl visa ko perspėju, tačiau jeigu jūs priklausote tokiai žmonių kategorijai, kuriems bežiūrint šį filmą net ir jam įpusėjus vis dar įdomu kuo viskas baigsis, tuomet man visiškai negaila jūsų sugadinto malonumo. Perspėjau dėl to, kadangi save laikau europiečiu-humanistu. https://www.youtube.com/watch?v=6UqaCUAGCOk Jei neklystu, tai Žižekas pastebėjo, kad filmo „Titanikas“ siužetą išgelbėjo aisbergas*. Tiesiog sunku įsivaizduoti kaip būtų toliau susiklostę santykiai tarp vargšo klajojančio dailininko ir išlepintos aristokratų panelės nuo to momento vos tik jiedu būtų drauge išlipę ant kranto. Aisbergo misiją filme „Pompėja (2014)“ perima ugnikalnis. „Pompėjos“ siužetas, padrikai vystomas vienas durnas žingsnis po kito, galiausiai pasiekia tokią makalynę, kad ugnikalnio išsiveržimas suteikia savotišką palengvėjimą. Kaip ir užsitęsusios filmo herojų kvailos diskusijos apie laisvę, meilę, gyvenimą, kurias retkarčiais pertraukdavo nuo požeminių virpesių kratymo iš palubių byrantis tinkas ir galiausiai užbaigė klausytojų kančias susimylėjęs nutraukti ugnikalnis. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka „Games of thrones“ žvaigžduliukas ...