Rinkimams pasibaigus

Oleh: Kreivarankis
May 26, 2014

Pasibaigę rinkimai savo rezultatais dešiniosioms politinėms jėgoms prijaučiančio rinkėjo negali nedžiuginti. Taigi kai kurie pastebėjimai.

Prezidento rinkimai pasibaigė taip kaip ir turėjo pasibaigti, nes priešingu atvejų būtų Lietuva būtų susidūrusi išsyk su dviem anomalijom, kurias vienu metu būtų praktiškai neįmanoma išgyventi. Pirma, tai laimėjęs Balčytis, antra, tai pralaimėjusi Grybauskaitė. Aš net nežinau, tiesiog neįsivaizduoju ką kandidatas būtų daręs pirmuoju atveju. Žmogus vaikščiojo su savo CV po butus ieškodamas darbo, nors jau turėjo tokį darbą, už kurį geresnį su jo profesiniais resursais sunkoka būtų gauti. Ir staiga vienoje vietoje netikėtai sako „Zigmai, priimam tave!”.

WTF? Darbas žiauriai nervingas, alga kelis kart mažesnė, darbovietė – kažkokiam stikliniam ofise, kuriame visi tave mato iš visų pusių. Būtinai visiems pasidarys įdomu kaip atrodo jo žmona, o kur dabar įsidarbino jo iš valstybės tarnybos išmestas sūnus. Dešinysis trolibanas paleis per FB tokį patyčių krioklį, po kurio nieko taip nesinorės gyvenime kaip nusiskusti tuos daugel metų puoselėjamus ūsus, ko padaryti vis tiek nepakaks politinės valios. Dar būtinai priklijuos kokią pravardę, kur nors nominuos… Staiga žurnalistai pradės klausinėti apie Maidaną, Kuolys prie darbovietės organizuos piešimo spalvotomis kreidelėmis konkursus… Žodžiu, gerai viskas kas gerai baigiasi.

Antras atvejis yra dar žiauresnis – tauta neišrenka Grybauskaitės, o referendumo rezultatais jai pasako, kad taves nebenorim, o norim kito. Tokios situacijos aš neįsivaizduoju. Kas būtų? Pirma mintis, kuri šauna į galvą tai, kad būtų skubiai paskelbtas konkursas partijoms, kurio laimėtoja įgytų teisę išrinkti savo pirmininke Grybauskaitę, tam laikotarpiui kol jai nebus pasiūlytas koks normalus postas ES institucijose. Konkurse ko gero susigrumtų Liberalų Sąjūdis, Tėvynės Sąjunga ir Drąsos kelias. Pastaroji partija po pirmo turo iškristų, o antrame laimėtų patirtis…Kažkaip tai taip. Daugiau nieko nesugalvoju kaip galėtų įvykiai klostytis tokiu atveju.

Dabar apie Europos parlamento rinkimus.

Ko gero geriausiai iš visų partijų EP rinkimuose pasirodė Tautininkų sąjunga. Partijos pirmininkas Julius Panka labai teisingai pastebėjo, kad palyginti su paskutiniais Seimo rinkimais jų rėmėjų padidėjo dvigubai. Taip pat analitikams verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2012 m. Seimo rinkimuose Tautininkų sąjunga dalyvavo koalicijoje, taigi ankstesnis rezultatas buvo gautas priskaičiuojant ir kitų koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ narių balsus. Ši aplinkybė atskleidžia stulbinantį rinkėjų pasitikėjimo šia partija šuolį. Akivaizdu, kad šio judėjimo populiarumo augimo tempai atkartoja šiuo metu visoje Europoje atgimstančius tautinius-patriotinius judėjimus, o taip pat parodo Lietuvos žmonių augantį nusivylimą jau esančiomis partijomis, atstovaujančiomis ne visą lietuvių Tautą, o pavienius asmenis. Žodžiu, gerbiami tautininkai, su pergale.

Gabrielius Landsbergis sako visiems skeptikams „duskit pavidolei“ ir vyksta į Briuselį, kur bandys realizuoti visas savo idėjas dėl Rusijos agresijos sulaikymo. Nuostolis Vyriausybės Kanceliarijai, nes kas dabar teiks metų ketvirčio ataskaitas? Kitą žmogų su 10 metų diplomatinio darbo stažu ir tokiomis intelektualinėmis-valinėmis savybėmis surasti bus sunkoka. Kita vertus, į Lietuva po tiek metų darbo užsieny grįžta ekonomistė Laima Andrikienė. Palinkėsime sėkmės adaptuojantis Lietuvoje po 10 metų darbo Europos parlamente. Aš slapta viliuosi, kad pagaliau vakarinėse TV pokalbių laidose žymi ekonomistė Aušra Maldeikienė ras savęs vertą dialogo partnerę – užteks jau intelektualiai mindyti tuos dar tik besiplunksnuojančius ekonomikos daktarus.

Kirkilai, gal sociologai vakaruose ir prarastų savo licenziją dėl neteisingų prognozių, bet tu savosios politiko licenzijos nė nebūtum gavęs, kadangi ten nebūtų pripažinę tavo diplomo. Galvoji mums geriau buvo, kai tikėjom tavim, kad krizės nėra? Ką pasėjai tą ir pjausi. Pasidžiauk geriau už Balčytį, jo namuose dabar didelė šventė, kadangi jis ką tik vos prezidentu netapo.

Žinia, jei nebūtų liberalų, tai konservatoriai surinktų dar daugiau balsų. Tačiau šiuo atveju aš manau, kad liberalai yra būtent ta vieta, kur nuteka konservatorių elektoratas ir tai, kad abi šios partijos gavo vienodą mandatų skaičių nėra atsitiktinis dalykas. Socialiniuose tinkluose teko stebėti „Ronald Reagan club“ diskusiją dalyvaujant G. Landsbergiui ir R. Morkūnaitei, kur jiems buvo užduotas klausimas dėl gimtosios žemelės pardavimo. Pirmasis atsakinėti į šį klausimą nepanoro, o antroji atsakė „o ką dabar bepadarysi?“ ir po to pradėjo dėstyti argumentus apie Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste ES, galiausiai primindama, kad jinai jau kadais siūlė teisiškai įtvirtinti žemės pardavimo „saugiklius“.

Problema čia yra ne vieno ar kito požiūrio laikymasis, tačiau normaliems žmonėms jau įsipykstanti moralinė gvoltavonė. Toks įspūdis, kad visi konservatoriai laiko homoseksualus iškrypėliais, abortą – kibiru šlapimo ant dieviškosios gyvybės kibirkšties, mirties bausmę – pačia geriausia kovos su nusikalstamumu priemone, o civilinės metrikacijos biure įregistruotą dokumentą – šeimos pagrindu, o leidimą parduoti žemę supranta kaip jos atidavimą danų kiaulėms apšikti.

Manęs netrikdo tai, kad kažkas laikosi tokių nuostatų, tačiau kuo toliau tuo sunkiau man yra susitaikyti su požiūrių, kad „o ką dabar padarysi, mes gi su ES sutartį pasirašėm“. Palauk, manai, kad leidus parduoti žemę lietuvius nuo jos nuvarys, vietoje jų užleis kiaulėmis, tačiau vis tiek nekovoji prieš tai? Manai, kad homoseksualumas tiesiogiai įtakoja pedofilijos augimą ir nekovoji prieš tai, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs kitaip? Su tautininkais tai viskas aišku – jie eina į EP, kad tą Sodomą ir Gomorą sugriauti iš vidaus, o kaip su Tėvynės Sąjunga? Ko gero kažkaip taip – „o ką dabar padarysi?“ Ir tai, kad kadaise su konservatoriais į Seimą papuolė Uoka ir Songaila nėra atsitiktinumas.

Guoga – liberalų džokeris. Kortom lošt nemoku, tik iš nuogirdų žinau, kad džokeris muša bet kurią kortą. Apie jį galvoju daugiau teigiamai nei neigiamai, jau vien dėl to, kad Lietuvai katastrofiškai trūksta pavyzdžių, kad galima gauti valdišką darbą neturint jokio diplomo. Vienas iš tų atvejų, kai sunku suprasti kodėl žmogus pasirenka nuobodesnį ir prasčiau apmokamą darbą nei iki tol turėjo. Bus proga apsikeist požiūriais su Balčyčiu, o taip pat pagaliau pasirodyti viešai su kaklaraiščiu, nors gali būti, kad nei vieno, nei kito nesulauksim.

Paksas, po eilinės pergalės prezidento rinkimuose vėl važiuoja į Briuselį. Ko gero jam būtų malonesnė Gražulio kompanija jau vien dėl to, kad Mazuronis atbuvęs europarlamentaro kadenciją gali pagalvoti – „o gal teisingai mano Adriukas sako? Pofik tą Paksą, pats būsiu prezidentu.“ Ne, geriau jau Gražulis.

Viktorai, tave kaip nuo šiol ko gero didžiausią tikros vakarietiškos politikos profesionalo stažą visoje Darbo partijoje turintį, informuoju: kadangi Seimas neseniai priėmė V. Gailiaus pasiūlytas Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias imunitetą įgavusiam asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio senatis yra sustabdoma iki jam pasibaigs imunitetas, tai sakom tau iki pasimatymo po penkerių metų. Viskas dar tik prasideda!

Ką daryti su Tomaševskiu nežinau. Gerbiami lietuvos lenkai, jūsų narsūs protėviai 1920 metais vedami nenugalimo karvedžio Josif Pilsudskij prie Varšuvos sustabdė raudonąjį tvaną ir išgelbėjo visą Europą nuo jos civilizaciją nušluoti grąsinusių nesuskaičiuojamų bolševikų ordų tikrai ne tam, kad dabar jūsų interesus atstovautų kolorado vabalas, nešiojantis tą pačią simboliką kaip ir Rytų Ukrainos separatistai. Jau net nebekalbu apie Lietuvos Respubliką, kurios teritorijoje jūs gyvenate, bet tai ar už tokią Žečpospolitą kovojo jūsų protėviai ar už tokią Žečpospolitą kovojate jūs? Neturiu ką pasakyti daugiau.

Kažkas pagalvojo, kad geriau Ignalina be Ropės, negu Naisiai be Karbauskio – ten lyg ir jau baigta įrengti kažkokia vasaros estrada, o taip pat laukia naujas „Naisių vasaros“ sezona, kurio nutraukti penkeriems metams nesinori.

Zuokui du variantai – eiti pas žmoną socialdemokratuosna arba … daryti ėjimą žirgu ir eiti pas tautininkus. Jaučiu, kad pastarasis variantas turi perspektyvą. Jaučiu ko tais.

Category: Uncategorized | RSS 2.0 | Give a Comment | trackback

3 Comments

  • Valdas

    Akivaizdu, kad šio judėjimo populiarumo augimo tempai atkartoja šiuo metu visoje Europoje atgimstančius tautinius-patriotinius judėjimus

    tautinius-patriotinius gal turėjai omenyje nacionalistinius-fašistinius?

  • niokis

    Man kas užkliūva vis tai kad po rinkimų išlenda visokie viešųjų ryšių rykliai ir patys kuo viešiau ima viską aptarinėt. Tas gavo, tas negavo, šitiems naujų veidų pritrūko, kairieji patyrė fiasco, laimėjo dešinieji, triuškino apdairieji ir suklydo neišmanieji. Viskas apie aktyvias stretegijas savo rinkėją atpažinti, apskaičiuoti ir patraukti. Ar čia mūsų demokratija tokia?

    Kur dingo išrinktieji atlikti savo pareigą ir atstovauti žmonėms? Nepasirinktieji, kurių pozicija neatitinka piliečių valios? Kur dingo visuomenės noras imtis vienokios ar kitokios politikos? Net nežinau.

    Visi šie “ekspertai” greitai primeta toną, kad rinkimus reikia laimėti, save pozicionuoti, konkurentus apstatyti, o rinkėją papirkti. Ir po to visuomenė gaudžia, visą šitą skaitydama ir internalizuodama. Kaip ir nebėra jokios problemos, kai tai viešas žaidimas ir visi gali tobulinti savo strategijas, ar ne… O man tai nepatinka.

Leave a Reply