Kada pas mus įvyks tokios eitynės?

Oleh: Kreivarankis
September 24, 2013

Vienas vyriškis gėjų eitynių išvakarėse pasakė – nu gerai, o tai man patinka moterys, bet aš tai neinu ir nesireklamuoju, kad man jos patinka. Kai pagalvoji, o tai iš tiesų, kodėl nesireklamuoja? Ir čia ne tą “potraukį moterims” turiu omeny, nes jis ir taip brukamas pro visus galus. Turiu omeny šeimą kaip tą standartiškai vaizduojamą “tautinę vertybę” arba „visuomenės ląstelę“. Kodėl nėra organizuojamos eitynės pagerbti šiam socialiniam konstruktui?
Reikalą aš įsivaizduočiau taip: eina pvz. vyrai susikibę už rankų su moterimis (poromis 1 vyras + 1 moteris), aprangos kodas griežtai nereglamentuotas, bet patartina vengti itin kūną apnuoginančių ar perdėm ekstravagantiškų drabužių. Neatsitolindami nuo jų eina vaikai. Žinia, jei pora neturi vaikų, tai neturėtų būti kliūtis dalyvauti eitynėse. Be abejo, vyresnio amžiaus žmonės irgi pageidaujami. Jie turėtų irgi kažkur jungtis į tas anksčiau paminėtas porų vyras+moteris grupeles, kaip vienos ar kitos šeimos dalis. Jei du pagyvenę žmonės neturi vaikų, jie tiesiog eina dviese.

Jei yra tik vienas (pvz. našlys), tai ir eina gal kiek atokiau, tokioje liūdnokoje pozoje, kad štai aš be šeimos. Vieniši jaunuoliai irgi turėtų eiti kiek atokiau. Ne dėl diskriminacijos, o dėl to, kad simboliškai parodyti savo liūdną vienišumą (šypsotis ir džiūgauti, be abejo, nedraudžiama), na ir dėl to, kad tai galėtų būti puiki proga eitynių metu susipažinti su į akį kritusiu priešingos lyties asmeniu. Tačiau būtina pažymėti, kad toks eitynių dalyvių grupavimas į kuopeles turi tik simbolinę  reikšme. Jos nesilaikantieji, tačiau bendrai eisenai netrukdantys, iš eitynių neturėtų būti šalinami.

Nešami plakatai, kuriuose šeima reklamuojama, demostruojama, propaguojama kaip vertybė pati savaime. Šios idėjos esmė – net jei vyras ir nemyli moters, o moteris nemyli vyro, vistiek reikia būti kartu vardan šeimos t.y. kitų šeimos narių – vaikų, tėvų, uošvių ir tt. O taip pat ir vienas dėl kito t.y. stengtis pasikeisti, suprasti savo sutuoktinį, aukotis dėl jo. Tai nereiškia, kad reikalaujama skyrybų draudimo, tiesiog akcentuojama, kad skyrybos tai jau kraštutinė priemonė, kai visos kitos jau išbandytos.

Na ir papildomai turėtų būti demonstruojamos visos tradicinėmis laikomos šeimyninės vertybės, tokios kaip sutuoktinių pagarba vienas kitam, tėvams ir rūpestis savo vaikais, o taip pat išaukštinama santuokinė ištikimybė. Be abejo, turėtų būti išaukštinama teisinė santuokos instituto reikšmė, būtinai akcentuojant, kad santuoka tai tik vieno vyro ir vienos moters tarpusavio sąjunga ir įsipareigojimas vienas kitam.

Pati žinia nešamuose plakatuose turėtų ne tiek aukštinti patį šeimos institutą ir tam tikrais teiginiais nurodyti jos sudėtį (pvz.”tik vyras ir moteris gali sukurti šeimą” arba “Jūsų vaikai, jūsų šeimos ateitis” ir pan.), nors to pamiršti irgi jokiu būdu nedera. Pagrindinė eitynių žinia visgi turėtų būti, kad visi tie žmonės nesigaili dėl savo pasirinkimo ir netgi yra laimingi. Kaip žinia, žmogiška laimė yra kiek slidokas dalykas, o žmogus elgdamasis kaip nori ir pasiekęs viską ko siekia nebūtinai ją atranda.

Todėl net ir tai, jei žmogus nesijaučia laimingas santuokoje, nešamuose plakatuose ir kitose vaizdinės raiškos priemonėse turėtų būti nedviprasmiškai parodoma, kad net ir tokiu atveju jis visiškai nesigaili dėl savo pasirinkimo, nes jis per savo gyvenimą sugebėjo sukurti ir išsaugoti šeimą. Būtent todėl jis jaučiasi gyvenąs prasmingą gyvenimą ir esąs pilnaverčiu visuomenės nariu, o laimė jam tėra antraeilis dalykas šiuo atveju. Kitaip sakant, turi būti parodyta, kad nesugadintai žmogaus prigimčiai yra būdinga ne tiek siekti laimės, o siekti šeimos ir, kad laimė yra tik viena iš šeimos sąvokos sudedamųjų, o ne atvirkščiai.

Be abejo, nuostata, kad „sukūriau šeimą ir dabar kenčiu iš pareigos ir tuo didžiuojuosi“ neturėtų būti dominuojanti. Ši pozicija sukonstruota kraštutiniam atvejui ir skirta parodyti, kad netgi esant vidiniam diskomfortui, tik šeima gali pripildyti gyvenimą pilnatvės ir, kad laimės už šeimos ribų kaip ir nėra. Dominuoti eitynėse turėtų džiaugsmas, kurį sukelia gyvenimas šeimoje ir šeima yra toji terpė, kurioje atrandama laimė. Man sunku dabar pasakyti kaip tai turėtų būti išreiškiama, tačiau gal tai galėtų būti tokie šūkiai kaip „Mama, tėtis, aš ir tu – mes visi kartu!“, „Ištikimi vienas kitam jau 5 (10, 25, 40) metų!” ir pan. Nors šiaip jau, manytina, kad laimingai besišypsantys ir susikibę už rankų žmonės atrodytų kur kas įtaigiau nei kokie tai šūkiai ant plakatų, kad ir sklandžiai rimuoti.

Eisenoje reikėtų vengti dviejų dalykų – negatyvo ir nutolimo nuo šeimos kaip vertybės propagavimo. Pavyzdžiui tokius šūkius kaip „Homoseksualizmas išgriovė Romos imperiją“, vengiant bereikalingos konfrontacijos su įvairiomis iš Vakarų finansuojamomis organizacijomis, geriau būtų pakeisti į „Žlugus romėnų šeimoms žlugo ir Romos imperija“. Tačiau vistiek tai yra iš esmės du negatyvūs požiūriai, kurie nors ir nėra smerktini, tačiau nevisiškai atitiktų eitynių dvasią. Geresni variantai būtų „Šeima – Romos imperijos galybės ir ilgaamžiškumo garantas“ arba „Romos imperija žlugo, o šeima vis dar gyva!”

Vandalai susidoroja su Romos gyventojais - eitynes organizuoti jau per vėlu.

Vandalai susidoroja su Romos gyventojais – eitynes organizuoti jau per vėlu.

Verta pastebėti, kad tuo atveju, jei būtų nešami abu šie plakatai, juos reikėtų laikyti kiek atokiau vienas nuo kito, kadangi pirmu atveju sąvoka „šeima“ nurodo būtent į senovės romėnų, kūrusių imperiją, šeimas. Šių šeimų tvarumas ir nulėmė Romos imperijos klestėjimą. Gi antrame šūkyje „šeima“ reiškia jau iki mūsų laikų išlikusias šeimas, kurios neleido visuomenei degraduoti ir kadangi jos yra natūrali visuomenės konsolidacijos būsena, todėl istorijos eigoje jos pasirodė dar ilgaamžiškesnės už pačia Romos imperiją. Nešant šiuos du plakatus vienas greta kito, mažiau dėmesingas ir antikinę istoriją prastai išmanantis žmogus gali nepagrįstai palaikyti šiuos du šūkius prieštaraujančius vienas kitam.

Tokie lozungų ir šūkių apribojimai jokiu būdu nereiškia, kad negalima homoseksualų laikyti kaltais dėl Romos imperijos žlugimo, prilyginti juos pedofilams ir panašiai. Tiesiog reikia nepamiršti, kad eitynės turi koncentruotis ties džiaugsmingu šeimos idėjos išaukštinimu bei pagrindinių šeimos kaip instituto sudedamųjų dalių akcentavimui. Todėl tokie šūkiai kaip pvz. „Prezidente, užkirskite kelią homolobistams!” arba „Skalūnų dujų gavybai – ryžtingas NE!” arba “Reikalaujame referendumo rengimo sąlygų supaprastinimo“ arba „MMA – 1100 litų“, nors ir nėra visuomenei nepriimtini, tačiau pernelyg didelis panašių reikalavimų kiekis gali tiesiog nustumti pagrindinę renginio idėją į antrą planą. Tokio pobūdžio reikalavimus derėtų kelti specialiai organizuojamuose mitinguose.

Kaip rodo TV žiūrovų balsų skambučiai tradicines vertybes išpažįsta 98% Lietuvos gyventojų, todėl lyg ir neturėtų būti didelė problema surinkti į tas eitynes kokius 5000 dalyvių. To tikrai pakaktų, kad renginys būtų pastebėtas.

Ar kada nors bus surengtos tokios eitynės Gedimino prospekte ar Laisvės alėjoje?

Tags: , , , ,

Category: Uncategorized, Visuomenė | RSS 2.0 | Give a Comment | trackback

4 Comments

  • Demagogas jau visiškas tamsta.
    Suplakėte į vieną krūvą ir skalūnus, ir darbo parciją, ir normalias šeimas.
    Nekiškite normalių šeimų prie savo paradų.
    Taškas.;)

  • Kreivarankis

    Troy,
    nedaug čia tos demagogijos.

  • Silvija

    Tie vadinami “normalus” santykiai ir seimos brukami visiems be isimciu jau nuo vaikystes pradedant pasakom. O pabandyk neisteketi/nevesti iki 30 pamatysit kas vadinama anglisku zodziu “harassment”… Gejams nepriklausau, bet aciu dievui jie pradeda listi is pogrindziu. Gal pagaliau nusibos visiems diskutuoti sia tema. O jei ka dar llabai neramina geju klausimas labau patarciau pasiklausyti Stephen Fry apie homofobija.

Leave a Reply