Filosofijos istorijos etiudai. Lietuvos filosofija. Radžvilas užsiparina juodai.

Oleh: Kreivarankis
January 5, 2014

Nors ir labai sunku dabar tuo patikėti, tačiau kažkada buvo toks metas kai filosofui Radžvilui atrodė, kad viskas yra labai gerai, įskaitant net ir liberalizmą. Jisai vaikščiodavo sau toks viskuo patenkintas, filosofavo, o raukšlės jo kaktoje atsirasdavo nebent tuomet kai jis sumąstydavo ties kokia nors sudėtinga filosofine problema.

Tačiau tuomet, niekas tiksliai neprisimena kada, Radžvilui atsitiko kažkas blogo, kažkokia smulkmena, kokia konkrečiai taip pat niekas tiksliai neprisimena. Liudininkai tik pasakoja, kad tos smulkmenos suerzintas Radžvilas, norėdamas nusiraminti, nusprendė perskaityti ir apmąstyti vieną iš savo tekstų. Deja rezultatas buvo priešingas – beskaitant tekstą jam ten kažkas nepatiko ir jis susierzino dar labiau. Tada jis nusprendė šį tekstą perrašyti, bet jau be tos jį suerzinusios vietos. Parašė, išspausdino, tačiau po kiek laiko vėl kažkokio vidinio jausmo raginamas perskaitė šį naują savo tekstą ir jisai jam nepatiko visiškai.

Radžvilas vėl jį perrašė, tačiau rezultatas jam pasirodė dar blogesnis ir tada Radžvilą apėmė neviltis, kuri stiprėjo kuo daugiau jis rašė. O jis vis rašė, skaitė ir vėl rašė. Ir viskas ritosi į bedugnę. Tada jis pabandė atsiplėšti nuo savo tekstų ir pažvelgti į pasaulį, kurio tobulas grožis galėtų jį išvaduoti iš nevilties. Tačiau pasaulis irgi pradėjo atrodyti šlykštus, jau nekalbant apie žmones. Tada jis vėl puolė rašyti, bet jo tekstai pradėjo darytis tiesiog kraupūs. Jam vėl pabandžius liautis rašyti ir pažvelgus į pasaulį, jo vaizdas tapo tiesiog nepakeliamas. Radžvilas užsiparino galutinai.

Bet pačios didžiausios bėdos Radžvilą apniko kažkuriais tai metais, kai Lietuva įsivedė eurą. Atsitiko taip, kad kelis kartus prisilietęs prie euro banknotų Radžvilas pradėjo juoduoti. Iš pradžių pajuodavo pirštai, po to rankos, kojos, kūnas ir, galiausiai, galva. Jo tekstus Lietuvos vyriausybė tuo metu jau buvo uždraudusi, kadangi iki to laiko buvo moksliškai įrodytas tiesioginis ryšys tarp jo tekstų skaitymo ir savižudybių skaičiaus augimo. Tuomet Radžvilas buvo tokioje depresijoje, kad net patsai Šliogeris vienoje mokslinėje konferencijoje pripažino šiuolaikinių Lietuvos filosofų tarpe esant tokių mąstytojų, kurie galėtų ženkliai praplėsti ir pagilinti jo atrastą juodojo Niekio bedugnę, o kartą kalbėdamas apie Radžvilą netgi paskelbė apie į tą bedugnę visus nuvesiančio Niekio Sūnaus atėjimą.

Galiausiai Radžvilas nustojo artikuliuotai kalbėti, tik retkarčiais sukaupęs visas pastangas pro sukąstus dantis iškošdavo „brrrrr…“. Būdavo ateina Radžvilas į paskaitas, visas juodut juodutėlis išeina prieš auditoriją ir tyli kokį pusvalandį, tada ištaria „brrrr…“ ir vėl tyli. Tada būna paskaitos pertrauka, per kurią studentai eina pailsėti ir parūkyti, po to grįžta į auditoriją tam, kad dar kartą išgirstų „brrrr“ ir po valandos pasibaigus paskaitai eitų namo.

Galiausiai Radžvilui gyvenimas Vilniuje tapo nepakeliamas ir patraukė jis į Kernavę, kur stūksojo jo protėvių supilti piliakalniai. Ant vieno iš jų jisai ir apsigyveno. Ten ilgai vaikštinėdavo, mąstydavo, maitindavosi sumedžiotomis pelėmis ir žvirbliais. Ilgainiui, būnant ant piliakalnių ir neturint galimybės prisiliesti prie euro banknoto, jo odos spalva atgavo normalią spalvą, o taip pat jis vėl išmoko ištarti vieną savo seną frazę – „Lietuvą pražudys globalizacija“.

Ir tada nusileido jis nuo piliakalnio ir ėmė šią žinią skelbti Kernavės gyventojams. Belsdavosi jisai į namų duris ir jas atidariusiems vis kartodavo: „Lietuvą pražudys globalizacija“. Tačiau kernaviškiai nesuprato ką reiškia žodis „globalizacija“ ir tik gūžčiojo pečiais, o kai kurie netgi piktinosi, kadangi įsivedus eurą anie paskaičiavo, kad parduotuvėse pabrango duona, coca-cola, kiaušiniai, aspirinas, degtukai ir kitos būtiniausios prekės. „Pas mus tokia nelaimė atsitiko, o tu čia lendi prie mūsų su kažkokia globalizacija. Mes jos nepažįstame,“ – priekaištavo Radžvilui kernaviškiai.

1306_13_pbz_Radzvilas

Tačiau Radžvilas nesiliovė vaikščioti po jų namus ir kartoti „Lietuvą pražudys globalizacija“. Galiausiai susirinko visi kernaviškiai į vieną, kas spragilu, kas ištiesintu dalgiu, kas kirviu nešinas ir susitarė lipti visiems į piliakalnį kur Radžvilas gyvena ir gerai jį pamokyti, kad tokiu sunkiu Kernavės žmonėms metu, jisai jų be reikalo kažkokiais nežinomais baubais negąsdintų. Laimei tuo metu prie jų priėjo vienas verslininkas, kuris dažnai verslo reikalais į Vilnių važinėdavo, ir sako jiems: “Žmonės, nebijokit jo kalbų ir nepykit ant jo. Jisai čia labai giliai mąsto, kadangi jis yra filosofas“. Pastovėjo kernaviškiai pakaušius krapštydami bei pūslėtuose delnuose buities rakandus gniauždami ir galiausiai po namus išsiskirstė.

Kažkokiu tai būdu žinia apie šį kernaviškių susirinkimą ir Radžvilo ausis pasiekė, tai jis dėl viso pikto sėdo į autobusą ir grįžo į Vilnių. Kas po to su juo buvo nelabai žinoma, tik gandai sklandė, kad Vilniuje jisai vėl pajuodo, todėl iš ten jis pabėgo į Trakus, kur jo protėviai buvo ežero pilyje didelę pilį pastatę.

Tags: , , ,

Category: Uncategorized | RSS 2.0 | Give a Comment | trackback

7 Comments

Leave a Reply