Apie daugybą ir epidemijas

Oleh: Pseudohistorian
October 22, 2014

Ponai ir ponios. Pastebėjau, kad yra vienas toks, kuris nežino, kur naudoti daugybą. Paima anas vienas toks skaičių, padaugina, dar padaugina, ir dar padaugina. Ir gaunasi jam toks skaičius, kad reikia slėptis po lova, nes ima vaidentis visokios Miglės pasakos apie šūdą-keliauninką.
O taip nutinka dėl to, kad pasičiumpa žmogelis koki tai skaičių ir toliau jo nemato: dauginant iš dviejų vat taip gaunasi, vadinasi taip ir bus. Ir nekniskit jam smegenų su visokiais humanitariniais “dvasingumais”- jeigu dauginant n- kartų gaunasi tiek, vadinasi “artimiausių kelerių metų bėgyje turėsime vis naujus įvežimo į ES atvejus, dešimtimis ir šimtais.
Just because. Nes kalkuliatoriuje spaudant kart du taip gaunasi.
Moksliškiau kalbant, Rokiškio epidemijos plitimo modelis remiasi vienu parametru- ligos plitimo greičiu atskirai paimtame laiko tarpe viename konkrečiame regione.
Bet moksliškiau kalbėti apie tai neverta, nes moksliškiau kalbat reikalas atrodo taip:

1111

Čia tau ne Plague Inc.

Čia iš Guillermo Abramson paskaitų. Rašyta žmogaus, kuris apie statistiką ir matematinios modelius išmano.
Lyginti tai su pirmąją hipotezę tai kaip lyginti onanizmą su gimstamumų: kažkas lyg ir iš tos pačios operas, bet kad ir kiek suktum, nesigaus rezultatas nors tu ką.
Faktas yra paprastas kaip blynas: epidemijos plėtrą ir augimo tempus apsprendžia visokie ten dvasingumai, o ne dalbajobiška daugyba ad infinitum.

Dvasingumai

Daugybos mėgėjai tegu paskaičiuoja kiek dienų praėjo nuo 1976 rugpjūčio 26 d. ir kelis procentus to laiko ebolos augimas buvo artimas ar viršijo 2% per dieną. Aš, kaip humanitaras, tiesiog pasakysiu vamzdiec kaip nedaug. Tai kodėl modelis kuriamas remiantis tuo? Vat paėmė vienas žymus blogeris statistiką apie gripinius susirgimus sausio mėnesį ir sukalkuliavo per kiek laiko susirgs visi pasaulio gyventojai.
Jeigu rimčiau, tai epidemiją, kitaip tariant- netipinį augimą, sukėlė tam tikros priežastys.
Daugybos mylėtojai su tuo sutinka? Tada tęsiam.
Štai dvasingumai:

  • Ar epidemijos augimą lėmusios priežastys išlieka nepakitusios (visam kaimeliui vis dar pofik, kad senolis Moboto pastaruoju metu vis kažko pakosėja? Vietinėje ligoninėje irgi niekas to neima į galvą? Apskritai, kokiu nors veiksmu prieš epidemiją imtasi ar ne?)
  • Ar epidemijos plitimo keliai išlieka nepakitę (Sugalvojo senolis Moboto pasisvečiuoti pas gimines. Prieš porą mėnesiu, kad ir sirguliuodamas, anūkus Lagose gi aplankė. Ar visiems vis dar bus po pofik ant tokio keliauninko?)
  • etc., etc.

Ir tai liečia tik kas vyksta čia ir dabar, taip sakant. Kalbant apie ligos plitimą, atsiranda dar ir kiti faktoriai: „Ko aš čia jau visą savaitę kosėju?“- pagalvojo senolis Moboto, žaizdotais pirštais krapštydamas šikną- „Gal pas daktarą nueiti? Bet toli gi ir eilės ilgos, kol prieisiu, tai ir vaistų neliks. Jeigu nepraeis kosulys pats, šamanui batatų nunešiu ir gerai bus.“
Bet yra pasaulyje šalių, kur medicininio aptarnavimo tinklas ir higienos lygis kažkuom tai skiriasi nuo Moboto kaimelio.
Čia beletristika, ir net nelabai dvasinga. Bet ignoruojant šitokia beletristiką, aptariama daugyba tėra numerologinis onanizmas. Nes- aiškinu nesupratingiems- epidemijos plėtra priklauso nuo daugelio faktorių. Ir į visus juos reikia atsižvelgti. O ne daugint, susigalvojus  ”tarkim, kad“.

Atsakymas yra 42

Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) epidemijos pabaigą skelbią praėjus dvigubam inkubaciniam periodui po paskutinio ligos atvejo (ebolos inkubacinis yra 21 diena). Kaip kad dabar nutiko Nigerijoje. Be abejo, visada yra išimčių:

Recent studies conducted in West Africa have demonstrated that 95% of confirmed cases have an incubation period in the range of 1 to 21 days; 98% have an incubation period that falls within the 1 to 42 day interval. WHO is therefore confident that detection of no new cases, with active surveillance in place, throughout this 42-day period means that an Ebola outbreak is indeed over.

Tie keli procentai skamba potencialiai baisiai. Jeigu manytume, kad po oficialios epidemijos pabaigos surengiamas afterparty ir visi eina miegoti. Taip tiesiog nėra.
Tuo noriu pasakyti du dalykus. Pirmas: gąsdindamas, kad „anksčiau buvo manoma, kad Ebolos atveju inkubacinis periodas tetrunka iki 21 dienos, dabar gi jau identifikuota, kad keli procentai ištempia ir 42 dienas, o dar pora procentų – ir dar ilgiau“, žymusis daugybos ekspertas laisvokai elgiasi su faktais- visada yra keli procentai kurie ištempia ilgiau nei standartinis inkubacinis periodas. Tas pat pasakytina apie kiekviena ligą (iš kur jis ištraukė, kad „Marburgo karštinė, net su europietišku gydymu mirtingumas gali siekti apie 80% ar daugiau“ aš net nesiimu spėlioti).
Antras: ebola nėra nepavojingas dalykas. Tai yra baisi ir sunki liga. Kaip ir SARS. Kaip ir paukščių gripas. Tačiau šiandien tuo užsiima WHO, o ne Sanctum Officium ir todėl įvedamas karantinas (jeigu reikia), o ne deginamos katės. Nuo kempinligės ir dar ankstesniu laikų, WHO ir su ja dirbančios vietos institucijos pasirodė pajėgios ir kompetentingos susitvarkyti su keliamais uždaviniais. Greičiausiai dėl to, kad ten dirba epidemiologai, o ne blogeriai su daugybos lentelėmis.
Sveikatai reikia skirti priderama dėmesį- plauti rankas, skiepytis, susirgus lankykis pas daktarą, nelaižyti padvėsusių šikšnosparnių- kai šie paprasti dalykai tampa elgesio norma daugumai šalies piliečių, epidemijos tikimybė tampa labai menka. Tai yra dalykai kurie padeda. Skirtingai nei siaubo pasakaitės apie daugybą iš dviejų.

Humanitariniai

Čia žinot tie, katrie aiškina, kad kurie ramina visus, kad nieko čia nebus ir mums negręsia. Dalbajobai, kuriu beveik neliko. Nes rimtai, ką kažkokia funkcionierė Nerija Kuprevičienė gali išmanyti apie epidemijas?

22222

Ne geriau ir vakaruose- tik žiūrėk apgynė koks humanitarinis durnius daktarą apie epidemijų plitimą, patapo matematinės epidemiologijos profesorium ir jau lenda aiškint kaip čia su ta ebola bus. Daugybos išmok pirma.
Jeigu rimčiau, tai bent kokioje situacijoje panika ir isterija yra blogiausias dalykas. Viena iš Nigerijos sėkmės priežasčių ir buvo gera ir efektyvi informacinė kompanija ir panikos suvaldymas.
Vietiniams žiurkėnams ten užčiaupė nasrus, kad necypautu nesąmonių.

Užbaigsiu vieno žymaus blogerio stilistikoje: čia yra lentelė, kurioje viskas pasakyta. Ir jeigu nesuprantant, kam čia šita lentelė, tai esat durnius, todėl necypaukit. Ir turėkit omenyje, kad duomenys šitoje lentelėje nuolat pildosi- kuo ilgiau cypaujat, tuo didesniu durnium atrodot.

Category: Uncategorized | RSS 2.0 | Give a Comment | trackback

5 Comments

  • interesantas

    aš norėčiau truputį (tiksliau visiškai) ne į temą paklaust, ta proga, kad šis blogas rodo gyvumo ženklus: pastaruoju metu akcentuojamas Karaliaučiaus statusas (net politiniu lygmeniu), kad jis neva buvo atiduotas SSRS administruoti 50-čiai metų. Man toks sprendimas pasirodė nelabai logiškas, tai ėmiau ieškoti info, bet nelabai ką ir radau. Aišku, nemoku giliai knistis po istorinius kontekstus, bet pasidarė įdomu, ar tai tikrai tiesa. Rašau čia, nes pastebėjau, kad autorius pasižymi kruopštumu, bet manau, kad ir iš bendro išprusimo galėtų atsakyti – tai visgi taip ar ne?

    • Pseudohistorian

      Kaliningrado sritis sovietams buvo atiduota Potsdame, tačiau ne kažkokiam laikui, o iki galutinio susitarimo.
      (Potsdamo deklaracijos 6 punktas*). Kadangi Vokietija nedalyvavo 1946 m. taikos konferencijoje Paryžiuje, teko susitarti atskirai. VDR pripažino viską, kas jai buvo liepta pripažinti, tada, kada tai jai budavo liepiama pripažinti. VFR gi ilgai spiriojosi ir spjaudėsi dėl Oderio linijos iki pat 1970 m. Maskvos sutarties, kurioje pripažino pokarinius teritorinius pokyčius.
      Galiausiai 1990 m. abi Vokietijos ir keturios buvusios sąjungininkės pasirašė Galutinį susitarimą (a.k.a. Du plius keturi sutartis)**, kuriame Vokietija atsisakė visų pretenzijų į po 1945 m. prarastas teritorijas.
      Manyčiau kad šis “Rusija tik administratorė” mitas kilo iš Potsdamo deklaracijos, kurioje rytinės Vokietijos žemės apibrėžtos kaip “administruojamos Lenkijos valstybės” iki galutinio susitarimo ir klausimo sureguliavimo.
      Kadangi du plius keturi sutartis be užuolankų sako, kad suvienytoji Vokietija apima VDR ir VFR teritorijas ir draudžia Vokietijos teritorines pretenzijas, galima sakyti, kad galutinis sureguliavimas pasiektas.
      O 50 metų tiesiog yra laikotarpis, po kurio vėl tapo galima “rytų klausimą”.
      (tiesa, specialiai nesidomėjau, galiu koki diplomatinio niuanco ir nežinoti).
      *http://www.ibiblio.org/pha/policy/1945/450802a.html
      **http://de.wikipedia.org/wiki/Zwei-plus-Vier-Vertrag

    • Kreivarankis

      Interesantui,
      štai ką neseniai radau (jei moki rusiškai):
      http://petrimazepa.com/europe/kenigsberg.html

  • Linas

    Bandžiau paaiškinti tą Savukynui,bet buvau pasiųstas,kaip oponuojantis ne į temą.

  • Paulius

    Na tai kur ta zadetoji apokalipse?

Leave a Reply to interesantas